ĮSTAIGOS VIZIJA

  • Nuolat besimokanti, atvira šeimai, partnerystei ir inovacijoms, ikimokyklinė įstaiga, ugdanti laisvą, pasitikinčią savimi, kritiškai mąstančią, gebančią rinktis, pilietišką asmenybę, taikant „Geros pradžios“ metodikos principus.

ĮSTAIGOS MISIJA

  • Švietimo įstaiga, įgyvendinanti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, orientuotas į vaiko asmenybės vystymąsi, jo poreikius bei gebėjimus, taikant „Geros pradžios“ ugdymo metodiką.

VERTYBĖS IR FILOSOFIJA

Įstaigos veikla ir filosofija grindžiami „Geros pradžios“ metodikos principais. Į vaiką orientuotas ugdymas – tokia įstaigos ugdymo filosofija.Įstaiga, vykdydama savo veiklą ir siekdama užsibrėžtų tikslų, vadovaujasi šiais principais:

  • Humaniškumo – gerbti vaiką kaip asmenybę, garantuoti jam teisę gyventi ir elgtis pagal prigimtį bei asmeninę patirtį.
  • Demokratiškumo – sudaroma galimybė vaikams kritiškai mąstyti, reikšti savo nuomonę, rinktis sau veiklą, elgtis savarankiškai, tačiau laikomasi tam tikrų susitarimų.
  • Į vaiką orientuoto, lankstaus ir individualizuoto ugdymo – vaiko ugdymo individualizavimas vykdomas, atsižvelgiant į jo asmenybę, amžių ir individualius poreikius. Vaikas stebimas, renkami duomenys apie jo pažangą. Sudaryta vaiko raidos vertinimo sistema panaudojama individualizuojant ugdymą.
  • Mokymosi žaidžiant ir aktyviai tyrinėjant – žaidimas yra pagrindinis ugdymo metodas.
  • Partnerystės su šeima – darželio ir šeimos bendravimas ir bendradarbiavimas grindžiamas įsitikinimu, kad šeima yra svarbiausias vaiko ugdytojas. Tėvams sudaroma galimybė ne tik dalyvauti vaikų ugdymo procese, bet ir kitose darželio veiklos srityse.
  • Atsinaujinimo – siekdami parengti vaikus ateities pokyčiams ugdomi jų gebėjimai būti: kūrybingais, kritiškai mąstančiais ir gebančiais rinktis, matančiais sunkumus ir mokančiais rasti sprendimus bei trokštančiais mokytis visą gyvenimą.Tautiškumo – padėti vaikui pažinti savo tautos kultūros vertybes, papročius, tradicijas, jas puoselėti.
  • Prieinamumo – sudaryti sąlygas ugdytis socialinės atskirties, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems bei gabiems vaikams. 

STRATEGINIAI TIKSLAI

  • siekiant ugdymo kokybės, patobulinti bendradarbiavimą su ugdytinių tėvais, panaudojant įstaigos informavimo sistemą.
  • atnaujinti įstaigos pastatus, kiemą ir vidaus patalpas, taupiai ir racionaliai panaudojant turimus finansinius išteklius.

TRUMPA ĮSTAIGOS ISTORIJA

  • Kauno lopšelis-darželis “Židinėlis” įsikūręs Vilijampolės seniūnijoje, Milikonių kalno papėdėje. Įstaiga apsupta žalumos, netoli teka Nėris.
  • Kauno 49-asis vaikų lopšelis-darželis baigtas statyti 1970 m. gruodžio 21 d. Pirmieji vaikai atvyko 1971 m. gegužės 24 d. Remiantis Kauno miesto mero 1996 m. gegužės 8 d. potvarkiu Nr. 321 Kauno 49-ojo lopšelio-darželio pavadinimas pakeistas ir pavadintas Kauno lopšeliu-darželiu “Židinėlis”.
  • Įstaigoje veikia 12 įvairios darbo trukmės grupių ( 11 dieninių ir 1 savaitinė). Daugumos grupių veiklos trukmė yra 10,5 val. arba 12 val. per dieną.  Šiuo metu lopšelį-darželį lanko 227 vaikai, iš kurių 44 specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai, integruoti į bendrojo pobūdžio grupes ( t.y. vaikai, turintys kalbos ir komunikacijos, judesio ir padėties sutrikimų).
  • 1,5-3 metų vaikai ugdomi lopšelio grupėse, nuo 3 -5(6) metų – darželio grupėse. Priešmokyklinis ugdymas teikiamas vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų prašymu ir jei tokį ugdymą rekomenduoja pedagoginė psichologinė tarnyba ar mūsų įstaigos psichologas. Priešmokyklinio ugdymo programa trunka vienerius metus.
  • Nuo 1994 m. įstaiga (viena iš pirmųjų Lietuvoje) dalyvauja tarptautiniame vaikų ugdymo projekte “Gera pradžia” – Step by Step”. Pagal  “Geros pradžios” metodiką 1994 m. pradėjo dirbti  2 grupės. Nuo 1999 m. metodiką taiko 11 grupių, o nuo 2002 m. rugsėjo 2 d. visos 12 grupių. Įstaiga turi projekto metodikos “Gera pradžia” tęstinumą Kauno Jono ir Petro Vileišių pagrindinėje mokykloje.

Šios metodikos pagrindiniai bruožai: 

  • Darželio, mokyklos ir šeimos bedravimas ir bendradarbiavimas
  • Vaiko ugdymo individualizavimas,
  • Vaiko stebėjimai ir duomenų apie jo pažangą rinkimas;
  • Vaiko raidos vertinimo sistemos panaudojimas individualizuojant ugdymą;
  • Sąlygų vaikų ugdomajai veiklai sudarymas ( veiklos centrai ir erdvės grupėse);
  • Vaikų veikla mažose grupelėse;
  • Vaiko ugdymas įvairiai veikiant, eksperimentuojant, bendraujant;
  • Vaikų su negalia integravimas į bendro ugdymo grupes;
  • Tėvų dalyvavimas vaikų ugdyme ( tėvai- “savanoriai” grupėje);
  • Tėvų tarpusavio pagalba;
  • Vieningas ugdytojų darbo planavimas.