Kauno lopšelio-darželio „Židinėlis“ psichologė Viktorija dalinasi rekomendacijomis kaip ugdyti vaikų tolerantiškumą. 

Tolerancija – tai pakantumas kitiems, supratimas, kad kitas žmogus gali skirtis nuo mūsų ir pripažinimas, kad jis turi teisę būti kitoks, nei mes.

Taigi, kaip vaikus mokyti šio supratimo bei ugdyti jų pakantumą?
  •  Būkite pavyzdžiu savo vaikui – rodykite pagarbą ir toleranciją savo kasdieniuose veiksmuose, pakantumą žmonėms, kurie skiriasi nuo Jūsų, nenaudokite įžeidžiančių komentarų, nepalaikykite stereotipinių juokelių.
  •  Nupirkite vaikui lėlę ar lėlių šeimą, kuri būtų panaši į Jį ∕ Ją ar Jūsų šeimą. Vaikas turi matyti pozityvų savo atvaizdą, modeliuoti didžiavimąsi savimi ir savo šeima per simbolinį žaidimą.
  • Kurkite ir puoselėkite savo šeimos tradicijas. Kalbėkite apie savo šeimos istoriją bei kultūrą. Jei yra galimybė, įtraukite senelius ir/ar prosenelius į vaiko gyvenimą.
  • Gerbkite ir pripažinkite skirtumus savo šeimoje. Parodykite, kad priimate šeimos narius tokius, kokie jie yra, kad gerbiate jų pomėgius, interesus, unikalumą.
  • Sąžiningai ir pagarbiai atsakykite į visus vaiko klausimus. Tai vaiką moko, kad viskas turi būti aptariama su pagarba, net jeigu pašnekovų amžius, patirtis ar „statusas“ skirtingi.
  • Bendraudami patys laikykitės ir skatinkite vaiką laikytis „auksinės taisyklės“ – „Elkis su kitu taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi“.
  • Skaitykite vaikui pasakas, kuriose kalbama apie žmonių skirtumus, kuriose vaizduojamos skirtingos etninės grupės ir kultūros, kuriose kalbama apie žmones su skirtingais gebėjimais ar negalia, fiziniais skirtumais bei pan.
  • Pasirūpinkite, kad piešimo priemonėse netrūktų spalvų, kuriomis būtų galima nupiešti skirtingų rasių žmones. Drauge su vaiku pieškite juos, aptarkite, kuo šie žmonės skiriasi nuo Jūsų ir kuo jie į Jus panašūs, skatinkite gerbti kiekvieno unikalumą.
  • Bendraukite, draugaukite su žmonėmis iš kitos etninės grupės.
  • Skaitykite liaudies pasakas ir istorijas iš skirtingų pasaulio šalių.
  • Skatinkite ir berniukus, ir mergaites išmėginti skirtingas patirtis. Pavyzdžiui, leiskite berniukui pažaisti su lėlėmis, taip mokantis rūpestingumo ir švelnumo, mergaitei – su mašinomis ar sporto inventoriumi, taip mokantis aktyvumo, drąsos ir pan.
  • Dalyvaukite su vaiku renginyje, kur vaizduojamos kitos kultūros tradicijos. Vėliau aptarkite šią patirtį.
Ką daryti, jei vaiko elgesyje ∕ žodžiuose pastebite priešiškumą kitų žmonių skirtumams?
  • Nubrėžkite ribas. Įveskite tolerancijos taisyklę, pagal kurią vaikas žinotų, jog niekada negalima atstumti ar erzinti žmogaus dėl jo tapatybės ir ∕ ar išvaizdos.
  • Nedelsiant nutraukite netinkamą vaiko elgesį ar dialogą ir priminkite tolerancijos taisyklę.
  • Paaiškinkite priešiškai besielgiančiam vaikui, kokią įtaką tai daro kitam, pavyzdžiui: „Neteisinga sakyti, kad…, nes… tai Jį ∕ Ją skaudina, o Tu prarandi puikų draugą(ę), eikime Jo(s) atsiprašyti“. Paguoskite ir palaikykite vaiką, kuris buvo atstumtas, padrąsinkite Jį ∕ Ją išsakyti savo jausmus priešiškai pasielgusiam vaikui, pavyzdžiui: „Man tai nepatinka. Tavo elgesys ∕ žodžiai mane skaudina“.

Rekomendacijos tėveliams – kaip rūpintis savo psichikos sveikata?

Kauno lopšelio-darželio „Židinėlis“ psichologė Viktorija ragina visus tėvelius nepamiršti kiekvieną dieną rūpintis ir savo psichikos sveikata bei dalinasi keletu patarimų, kaip tai padaryti. Juk laimingi tėvai – laimingi vaikai!

Pasaulinė Sveikatos Organizacija psichikos sveikatą apibrėžia, kaip žmogaus gerovės būseną, kuri padeda jam realizuoti savo gebėjimus, susidoroti su įprastu gyvenimo stresu, mokytis, našiai dirbti ir savo indėliu prisidėti prie bendruomenės klestėjimo. Taigi, kaip puoselėti šią gerovės būseną?

  •  Rūpinkitės savo miego kokybe. Moksliniai tyrimai įrodo, jog kokybiškas miegas gerina ne tik darbingumą, bet ir nuotaiką bei kognityvines funkcijas – mąstymą, atmintį ir dėmesio koncentraciją. Rekomenduojama per parą miegoti 8-9 valandas.
  •  Bendraukite ir puoselėkite draugystes. Moksliniai tyrimai patvirtina, jog draugystės, teikiančios socialinę paramą ir supratimą, gali apsaugoti nuo psichikos sveikatos problemų.
  •  Palaikykite darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Aiškus ribų tarp darbo ir asmeninio gyvenimo nubrėžimas, rėžimo laikymasis padeda ne tik išvengti perdegimo bei išlaikyti emocinį stabilumą, bet kartu užtikrina, kad tiek darbui, tiek asmeniniam gyvenimui būtų skiriama pakankamai laiko, energijos ir dėmesio.
  •  Išsikelkite realius tikslus. Jei Jus užgriuvo darbų gausa, juos suskirstykite į mažesnes, pasiekiamas užduotis ir sudėliokite jas prioriteto tvarka. Tai padės sumažinti nuovargį, padidins motyvaciją bei pasitikėjimą savimi.
  •  Paskirkite sau psichikos sveikatos puoselėjimo dieną. Pastebėję pervargimo požymius – nedvejokite, nelaukite, kol tai taps lėtine problema ir skirkite laiko savo psichikos sveikatos gerinimui.
  •  Praktikuokite streso valdymo metodus. Stresas – neišvengiama kasdienybės dalis, todėl svarbu gebėti veiksmingai į jį reaguoti. Tam gali padėti skaičiavimas nuo 20 iki 1; kvėpavimo pratimai; reguliariai reiškiamas dėkingumas sau, kitiems, aplinkai, gyvenimui apskritai; meditacijos; varginančių minčių išrašymas; įvairios savipagalbos programėlės (pvz.: https://nerimoklinika.lt/ramu/).
  •  Sportuokite. Joks stresas negali nugalėti 15 minučių fizinio krūvio! Mokslininkai sutaria, jog reguliarus fizinis aktyvumas didina žmogaus savivertę, gerina nuotaiką, atmintį, dėmesio koncentraciją ir miego kokybę.
  •  Mokykitės naujų dalykų. Mokymasis padeda išlaikyti mūsų smegenis aktyvias.
  •  Ieškokite profesionalios pagalbos. Jei jaučiate, kad patiems pasirūpinti savo psichikos sveikata tampa sudėtinga, drąsiai kreipkitės pagalbos į psichikos sveikatos specialistus. Primename, kad tėveliai visuomet gali pasikonsultuoti su Kauno lopšelio-darželio „Židinėlis“ psichologe Viktorija.