Rekomendacijos karantino metu

Parengė R.Treščenkovienė

PRANEŠIMAS

„Sveikos gyvensenos ugdymas vaikų ikimokykliniame amžiuje“

Šeima – pagrindinė visuomenės ląstelė ir natūrali visų jos narių, ypač vaikų augimo ir gerovės aplinka. Tėvai – pirmieji vaiko sveikatos ugdytojai, jiems tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko vystymąsi ir auklėjimą (Vaitkevičius, 2001). Nuo to, kokį pamatą jie sukurs sveikatai išsaugoti ir stiprinti ankstyvoje vaikystėje, nemažai priklausys ir mūsų ateities visuomenės sveikata. Vaikai sveikatos sampratą pradeda kurti jau ankstyvoje vaikystėje, bendraudami su jiems artimais žmonėmis (Adaškevičienė, 2004). Vaikas pamėgdžioja tėvų ir kitų suaugusiųjų elgesį. Pažintinis, socialinis ir emocinis vaiko vystymąsis bus visavertis tik tuo atveju, jei šeimoje vyraus pozityvi aplinka, jei tėvai skatins sveiką vaiko gyvenseną ir formuos atitinkamus įgūdžius (Kulbokienė,2005).

Svarbiausi gyvensenos veiksniai, turintys įtakos sveikatai, yra mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, higiena. Sveika mityba padeda saugoti ir stiprinti sveikatą, išvengti daugelio ligų, ji yra sveikatos pagrindas (Baker- Heningham, Gratham Mcgregor,2004). Tinkamas maistas yra būtinas vaiko augimui, vystymuisi, gerai sveikatai, fiziniam aktyvumui palaikyti. Labai svarbu nuo pat mažens formuoti sveikos mitybos įpročius (Stukas, 2003). Reikėtų, kad vaikai valgytų daugiau daržovių, vaisių, uogų, nes tai mikroelementų ir vitaminų šaltinis. 2019-07 mėn. darželis parengė naują valgiaraštį 20-čiai dienų, kuris atitinka visus sveikos mitybos reikalavimus. Todėl visų mūsų pedagogų pareiga – skatinti, aiškinti ugdytiniams apie naujų patiekalų naudą, supažindinti su mažiau žinomomis daržovėmis. Visa tai vykdyti per veiklas, bendradarbiaujant su specialistais.

Fizinio aktyvumo problema techninės pažangos amžiuje yra ypač aktuali. Pastaruoju metu pasaulyje pastebimas ne tik mažėjantis vaikų fizinis aktyvumas, bet didėjantis vaikų nutukimas. Vaikai daug laiko praleidžia sėdėdami prie kompiuterio, televizoriaus (atlikti tyrimai Owczarck,2005) sudaro daugiau 70%.

Pakankamas judėjimo aktyvumas yra vienas iš svarbiausių lėtinių neinfekcinių ligų ir nutukimo profilaktikos veiksnių, geresnės gyvenimo kokybės pagrindas (Franco, 2004). Norint išsaugoti sveikus vaikus, reikia skatinti pakankamai juos judėti.

Tarp žalingų įpročių nesuderinamų su sveika gyvensena, yra rūkymas ir nesaikingas svaigalų naudojimas. Dauguma pedagogų ir tėvų mano, kad ikimokyklinio amžiaus tarpsniu per anksti vykdyti žalingų įpročių prevencijos darbą (Zaborskis, 2001). Tai klaidingas įsitikinimas, nes vaikų požiūris į tabako ir svaigalų vartojimą kaip tik formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir pirmaisiais mokykliniais metais. Jei tėvai nusistatę prieš rūkymą, tai ir vaikai galimai vengs šio įpročio.

Pedagogų kaip sveikatos ugdytojų vaidmuo ir jų patirtys įgyvendinant integruotą sveikatos ugdymą, remiantis moksline literatūros analize yra labai  įvairiapusiška. Tai, kad mokytojai suvokia atsakomybę ir jiems tenkantį mokinių sveikatos ugdytojo vaidmenį: dalis mokytojų tai priima kaip savo pareigą, kiti  linkę dalintis atsakomybe, treti – sveikatos ugdymą priskiria mokytojui-specialistui. Užtikrinti  sistemingą sveikatos ugdymo  integravimą  įgalina ugdymo  proceso planavimas, glaudus pedagogų bendravimas su kolegomis ir tėvais. Galime pasidžiaugti įstaigoje dirbančių pedagogų bendrais darbais, įvairiais projektais, kaip projekte „Švarūs dantys – sveiki dantys“ su kalbos sutrikimų turinčiais vaikais, dalyvavimas projekte „Kauno vaikai šypsosi“, socialinės pedagogės, psichologės ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistės bendras projektas „Vanduo nepaliauja stebuklingai kalbėti“. Jo tęsinys bus vykdomas. Taip pat, birželio mėnesį numatomas sportinis renginys „Šok su manimi“, organizuojamas kūno kultūros pedagogės ir muzikos mokytojos.

Vaikų sveikatos ugdyme svarbią vietą užima higienos įgūdžių ugdymas. Todėl kasdien pedagogės atsakingai ugdytiniams primena apie higienos įgūdžių reikšmę.

Sveika gyvensena – kasdienis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam. Sveikos gyvensenos veiksniai (Juškienė, 2007, Proškuvienė, 2004) yra:

• Racionali mityba;
• Optimalus fizinis aktyvumas ir grūdinimasis;
• Saugios ir sveikos aplinkos kūrimas;
• Žalingų įpročių atsisakymas;
• Racionali darbo ir poilsio aplinka;
• Asmens higiena (kūno priežiūra).

Vaiko vystymasis, jo emocinė būsena taip pat priklauso nuo tiesioginės suaugusiųjų įtakos. Kuo mažesnis vaikas, tuo didesnį dėmesį jam turi skirti suaugusieji (Andreikienė, Ruzgienė, 2001).

Strateginės sveikatos ugdymo gairės

          Pasaulyje nuolat ieškoma būdų, kaip efektyviai stiprinti žmonių sveikatą. Galima drąsiai teigti, kad nei viename pasaulio krašte nėra žmogaus, kuris nenorėtų būti sveikas, žvalus bei darbingas (Adaškevičienė, 2004). PSO rūpindamasi žmonių sveikata siekia užtikrinti visiems galimybę – stiprinti savo sveikatą ir siekti geresnės gyvenimo kokybės (Stomina,2001).

Kalbant apie sveikatos stiprinimą būtina išsamiau aptarti vieną iš svarbiausių jo grandžių – sveikatos ugdymą – kryptingą ir sąmoningą žinių apie sveikatą gilinimą: sveikatos saugojimo būdus, teigiamą požiūrį į sveikatą ir ją stiprinančius veiksnius, sveiko elgesio įgūdžius.

Sveikatos ugdymas yra sveikatos stiprinimo pagrindas. Tai sąmoningai sudarytos sąlygos, kurių tikslas ne tik suteikti žinių, bet padėti formuotis teigiamoms nuostatoms bei sveikos gyvensenos įgūdžiams, padėti atsisakyti žalingų įpročių bei keisti požiūrį į sveikatą (Jociūtė,2011).

Vaikų sveikata bus ugdoma sėkmingai, jei tame procese aktyviai dalyvaus ir savo žinias apie sveikatą vaikams teiks:

• Tėvai ir kiti šeimos nariai;
• Pats vaikas. Jis privalo tausoti savo sveikatą;
• Ikimokyklinio ugdymo įstaigų specialistai, ugdytojai;
• Sveikatos priežiūros tarnybos.

Žinoma, kad dažniausiai pasitaikančios ligos yra glaudžiai susijusios su žmogaus gyvenimo būdu, todėl į pirmą vietą iškeliamas sveikos gyvensenos ugdymas.